statybininkai
Plokščio stogo dengimas žiemą
Tradiciškai yra susidariusi nuomonė, kad žiemą stogo dengti negalima, mat šalta ir sninga. Dėl šalčio negalima dirbti su skiediniais, kurie naudojami lyginimo sąvaržų ir nuolydžių formavimui, taip pat skeldėja ruloninės medžiagos. Sniegas, liekantis po hidroizoliacine danga, tampa drėgmės šaltiniu. Kylant temperatūrai sniegas tampa garais, sumažina šilumos izoliacijos atsparumą ir sukuria dujų burbulus, ardančius dangos vientisumą sudūrimų vietose.
Visa tai tiesa, bet praktika rodo, kad naudojant šiuolaikines medžiagas galima sumažinti stogo dengimo darbų temperatūros barjerą ir sėkmingai dengti stogą net ir žiemą.
Norint dirbti su betoniniu arba cementiniu mišiniu, esant neigiamai temperatūrai, reikia naudoti šalčiui atsparius priedus, kurie leidžia dirbti esant ir -15 C temperatūrai. Moderniuose prieduose nėra chloridų ir amoniako, jie nėra agresyvūs armatūros atžvilgiu ir nekenkia žmonėms. Naudojant betono mišinio ruošimo ir padavimo įrangą gerokai sutrumpėja betoninių sąvaržų klojimo laikas, o tai leidžia išlaikyti aukštą darbų kokybę.
Šiuolaikinės ruloninės hidroizoliacinės medžiagos, kurių pagrindą sudaro bitumas, pasižymi charakteristikomis, kurios leidžia jas naudoti esant minusinei temperatūrai. Prilydomas medžiagas iš modifikuoto bitumo galima tiesti ant sijų su iki 10 mm užlenkimo spinduliu, esant iki -25 C temperatūrai. Ši savybė svarbi įrengiant hidroizoliacinės dangos sąlyčio su vertikaliais paviršiais vietas. Tokių medžiagų rišalo trapumo temperatūra yra apie -35 C. Dar atsparesnės neigiamai temperatūrai yra polimerinės membranos, pagamintos naudojant polivinilchloridą, polimerizuotą etilenpropileną arba termoplastinį poliolefiną. Yra medžiagų, kurių lankstumas ant sijų su 5 mm išlinkimo spinduliu išlieka iki -60 C, o darbinė temperatūra gali siekti ir iki -80 C.
Drėgmės, kuri susidaro tirpstant po hidroizoliacija likusiam sniegui, pasekmes galima panaikinti tokiais būdais:
1. Kruopščiai nuvalyti sniegą oro kompresoriais.
2. Naudoti šilumos izoliacines medžiagas su minimaliu drėgmės įsiurbimu (iki 2,5 proc.)
3. Įrengti vėdinamas dangos konstrukcijas, kurios leidžia pertekliniams garams išeiti į atmosferą nepakenkiant dangai.
Taigi plokščių stogų įrengimas rudenį ir žiemą ne tik įmanomas, bet tampa įprastu reiškiniu.
Tradiciškai yra susidariusi nuomonė, kad žiemą stogo dengti negalima, mat šalta ir sninga. Dėl šalčio negalima dirbti su skiediniais, kurie naudojami lyginimo sąvaržų ir nuolydžių formavimui, taip pat skeldėja ruloninės medžiagos. Sniegas, liekantis po hidroizoliacine danga, tampa drėgmės šaltiniu. Kylant temperatūrai sniegas tampa garais, sumažina šilumos izoliacijos atsparumą ir sukuria dujų burbulus, ardančius dangos vientisumą sudūrimų vietose.
Visa tai tiesa, bet praktika rodo, kad naudojant šiuolaikines medžiagas galima sumažinti stogo dengimo darbų temperatūros barjerą ir sėkmingai dengti stogą net ir žiemą.
Norint dirbti su betoniniu arba cementiniu mišiniu, esant neigiamai temperatūrai, reikia naudoti šalčiui atsparius priedus, kurie leidžia dirbti esant ir -15 C temperatūrai. Moderniuose prieduose nėra chloridų ir amoniako, jie nėra agresyvūs armatūros atžvilgiu ir nekenkia žmonėms. Naudojant betono mišinio ruošimo ir padavimo įrangą gerokai sutrumpėja betoninių sąvaržų klojimo laikas, o tai leidžia išlaikyti aukštą darbų kokybę.
Šiuolaikinės ruloninės hidroizoliacinės medžiagos, kurių pagrindą sudaro bitumas, pasižymi charakteristikomis, kurios leidžia jas naudoti esant minusinei temperatūrai. Prilydomas medžiagas iš modifikuoto bitumo galima tiesti ant sijų su iki 10 mm užlenkimo spinduliu, esant iki -25 C temperatūrai. Ši savybė svarbi įrengiant hidroizoliacinės dangos sąlyčio su vertikaliais paviršiais vietas. Tokių medžiagų rišalo trapumo temperatūra yra apie -35 C. Dar atsparesnės neigiamai temperatūrai yra polimerinės membranos, pagamintos naudojant polivinilchloridą, polimerizuotą etilenpropileną arba termoplastinį poliolefiną. Yra medžiagų, kurių lankstumas ant sijų su 5 mm išlinkimo spinduliu išlieka iki -60 C, o darbinė temperatūra gali siekti ir iki -80 C.
Drėgmės, kuri susidaro tirpstant po hidroizoliacija likusiam sniegui, pasekmes galima panaikinti tokiais būdais:
1. Kruopščiai nuvalyti sniegą oro kompresoriais.
2. Naudoti šilumos izoliacines medžiagas su minimaliu drėgmės įsiurbimu (iki 2,5 proc.)
3. Įrengti vėdinamas dangos konstrukcijas, kurios leidžia pertekliniams garams išeiti į atmosferą nepakenkiant dangai.
Taigi plokščių stogų įrengimas rudenį ir žiemą ne tik įmanomas, bet tampa įprastu reiškiniu.
STOGO KONSTRUKCIJOS MAZGAI ir jų įrengimas
Stogo statyba susideda iš kelių etapų - architektūrinio sprendimo, konstruktoriaus paskaičiavimo, konstruktyvo sumontavimo bei stogo dangos paklojimo. Visi šie darbai tiesiogiai susiję vienas su kitu. Jeigu stogas suprojektuotas dengti bituminėmis čerpėmis, jo konstrukcija gali iš esmės netikti, jei savininkas staiga sugalvos kloti betonines čerpes. Pokyčius lemia ne tik kitoks apkrovų pasiskirstymas į medinę konstrukciją, bet ir grebėstavimo, plėvelių naudojimo ir kiti momentai. Dalinė stogo rekonstrukcija tik pakoreguojant atskirus mazgus nėra toleruotinas dalykas. Dažnai paprasčiau iš naujo suręsti konstruktyvą, tai yra perkloti gegnes, teisingai įrengti stogo prieglaudą, suformuoti tūrinius stoglangius ir pan. Dėl stogo konstrukcijoje esančių mazgų montavimo dažniausiai kyla įvairių klausimų ir diskusijų, nes suręsti teisingą stogo mazgą ir tinkamai priderinti prie jo dangą reikia pakankamos kvalifikacijos bei įgūdžių. Nuo tinkamos geometrijos priklauso stogo estetinis vaizdas, o nuo plėvelių montavimo - stogo eksploatacija, ilgaamžiškumas.
Patogus būdas greitai įsirengti stogą - pasirinkti santvarinę stogo konstrukciją. Tai greita ir ekonomiška, tačiau gyvenamąją palėpę įsirengti bus problemiška. Todėl santvarinės stogo konstrukcijos tinka aukštiems stogams arba gamybiniams pastatams. Dažniausiai individualiems namams medinį stogo konstrukcijos raizginį tenka statyti objekte, o tai reiškia jungimo vietas neišvengiamai teks aptarti ir teisingai sumontuoti vietoje.
Galimos problemos
Pačios problemiškiausios stogų statyboje yra konstrukcinių elementų ir plėvelės jungimo vietos - tai yra stoginės prieglaudos įrengimas, vietos ties kaminais sandarinimas, stogo užbaigimo mazgai ties kraigu ir pakalimu. Visais atvejais iškilus klausimams problemines vietas reikėtų fotografuoti ir teirautis bent dviejų skirtingų profilių specialistų - stogdengių ir stogo dangos gamintojų - išaiškinimo.
Vienas iš aktualiausių momentų įrengiant stogą yra numatyti laikančiųjų konstrukcijų vėdinimą, padedantį išvengti kondensato susidarymo (tai lemia gegnių ir kitų medinių detalių drėkimą ir puvimą).
Mūrtašiai
Mūrtašių paskirtis - suvienodinti stogo konstrukcijos perduodamas apkrovas sienoms. Mūrtašių matmenis, kaip ir kitas stogo detales, skaičiuoja ir nurodo konstruktoriai. Šlaitinio stogo konstruktyve ši detalė galėtų būti ne mažesnė kaip 100x100 cm. Vidutinio dydžio stogui (apie 100 kv. m) optimalus pasirinkimas - 120x120 cm mūrtašiai. Mūriniame name, naudojant blokelius iš keramzitbetonio ar silikatinių blokelių, pirmiausia reikia išlieti gelžbetoninį žiedą (aukštis ne mažiau 150 cm). Šiame žiede įbetonuojami 12 mm skersmens metaliniai varžtai ne mažiau kaip 150 cm atstumu vienas nuo kito. Mūrtašiai pritvirtinami veržlėmis, tačiau svarbu žinoti, kad geriausiai panaudoti gerokai platesnes poveržles. Jeigu varžto galvutė yra 12 mm, tuomet poveržlės skersmuo turėtų būti apie 16 mm. Geras sprendimas naudoti kvadratines poveržles, nes jos patikimai įsiveržia į medieną ir papildomai sutvirtina konstrukciją. Svarbu nepamiršti po mūrtašiu padėti du sluoksnius hidroizoliacijos - tai gali būti kieto polietileno juosta ar paprastas ruberoidas.
Svarbus momentas - gegnių tvirtinimas prie mūrtašio. Šiuo metu gegnės tvirtinamos įvairiomis plokštelėmis, tačiau patikimiausiai jas suriša specialios stoginės kabės: viena iš jų priešinasi tempimui - neleidžia jai nuslysti, o kita įtvirtina gegnę ir apsaugo ją nuo vėjo pakėlimo. Reikėtų rinktis 50x190-250 matmenų kabes. Ant mūrtašio gegnė paguldoma iki 1/3 jos pločio įpjovus kampą.
Jeigu stogo konstrukcija išsikiša iš konstruktyvo daugiau nei 80 cm, reikėtų pratęsti mūrtašį už frontono ir ant jo sumontuoti bent dvi sijas.
Stoglangių įrengimas
Sumontuoti stoglangius naujos statybos objekte nėra sudėtinga, tačiau remontuojant palėpę montavimas yra ypač komplikuotas. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į šlaitinio stogo kampą - stoglangiams jis turėtų būti nuo 20 iki 65 laipsnių. Priešingu atveju rekomenduojama montuoti švieslangius arba tiesiog paprastus langus. Labai svarbu naudoti tinkamus tvirtinimo elementus, lanksčias metalines plokšteles. Jokiu būdu tarpams tarp stoglangio ir angos izoliuoti negalima naudoti montažinių plečiamųjų putų. Čia naudojama tik mineralinė vata arba elastingas polipropilenas. Labai svarbu suformuoti tinkamą angokraštį - tarpelis turi būti 6,5-7 cm. Jei stoglangis 74x118 cm, anga turi būti 80,1-81x124,5x125 cm. Kaip pakomentavo UAB „Morita" produkto vadybininkas Darius Saja, kita dažnai daroma klaida - neteisingai įrengiami angokraščių kampai: jie turi būti ne 90 laipsnių, o 45 laipsnių kampu stoglangio atžvilgiu. Dėl šios klaidos langai ima rasoti.
Kaminai stogo konstrukcijoje
Projektuojant plytinius kaminus su metaliniu įdėklu, pagal reikalavimus tarp metalinio įdėklo ir degių konstrukcijų būtina išlaikyti ne mažesnį kaip 38 cm atstumą.
Daugiasluoksniai kaminai (su keraminiu indėklu) gali būti montuojami net 5 cm atstumu nuo degių elementų. Kamino stabilumui užtikrinti galima naudoti metalinius laikiklius. Dirbant palėpės zonoje kyla klausimas, kaip tinkamai įrengti mazgą, kad vanduo netekėtų per kaminą į konstrukciją ir patalpas. Daugeliu atveju patikrintas sprendimas yra elastingos pralaidos. Pralaidas nedideliems elementams - antenoms, ventiliaciniams kaminėliams - rekomenduotina įrengti kuo arčiau kraigo - tam, kad būtų mažesnė sniego apkrova.
Darbai kraigo zonoje
Montuojant stogo konstrukcijas reikėtų vengti medvaržčių. Nors jie gerai įtvirtina konstrukciją, tačiau medienai judant varžtai dažnai nulaužiami (paprastai šie elementai būna grūdinti). Konstrukcijos sutvirtinamos vinimis, ne trumpesnėmis kaip 120 mm. Gegnių ir stygų surišimo mazge kalamos mažiausiai dvi vinys, o jų galai užlenkiami.
Medinės stogo konstrukcijos tarpusavyje sudedamos dviem būdais - suneriant į spyną arba suremiant ir pritvirtinant plokštele. Siekiant paskirstyti apkrovas kraigo zonoje, gegnes galima įremti į kraigo siją arba paguldyti ant jos.
Stogo prieglaudų ir stoglatakių įrengimas
Kaip sakė E. Tilvikas, vieni iš sudėtingiausių mazgų yra tie, kur yra tikimybė, kad rinksis vanduo ar mazgas silpniau vėdinsis. Sudėtinga sumontuoti stogo sandūrą su vertikaliąja namo konstrukcija - siena, žemiau einančiu šlaitiniu stogu. Sudėtingiausias dalykas - teisingai įrengti plėvelę derinant su grebėstavimu konkrečiai stogo dangai. Esmė ta, kad kondensatas nuo plėvelės turi nutekėti į apačioje esantį lataką. Paprastai tai pasiekiama teisingai prikalus tašus po grebėstais ant gegnių ir paliekant nutekėjimo angas.
Dvitėjų sijų naudojimas
Pastaruoju metu sparčiai populiarėja dvitėjos sijos, tarp jų ir stogo konstrukcijai įrengti. Dvitėjos sijos naudojamos ten, kur veikia didelės lenkimo jėgos. Vidurinė, jungiamoji dalis, pagaminta iš 8 mm storio medienos plaušo plokštės, yra atspari kirpimo jėgos įtempimui.
Tradiciniai šiuo metu naudojami konstrukciniai elementai iš vientisos medienos išleidžia iš patalpos į lauką didelį kiekį šilumos, taigi jie sudaro klasikinį šiluminį tiltelį. Naudojant dvitėjes sijas, šį reiškinį galima sumažinti iki minimumo - sudaryti atsparias, sumažinto šiluminio laidumo stogų konstrukcijas. Kadangi sijos nesunkios, sumontuoti jas galima greitai ir ekonomiškai.
Įvairias stogų konstrukcijas veikia skirtingos nuolatinės apkrovos, todėl sijų konstrukcija lengviems stogams (pavyzdžiui, su skardos danga) ir sunkiems stogams (pavyzdžiui, čerpių) turi būti skaičiuojama atskirai. Naudojant dvitėjes sijas leistinas stogo pasvirimo kampas iki 50 laipsnių, o tarpas tarp sijų, priklausomai nuo jų pločio, - nuo 62,5 iki 100 cm.
Jungtys stogo konstrukcijoms
Įrengiant stogo konstrukcijas vienas iš būdų patikimai tvirtinti gegnes, sijas ir kitas detales - naudoti metalines jungtis. Jas patogu naudoti atliekant restauravimo darbus, keičiant arba perkeliant gegnes. Naujoje statyboje surenkant stogo konstrukciją galima daugelį paruošiamųjų darbų atlikti ceche, o tai paspartina surinkimo darbus statybos aikštelėje ir sumažina kėlimo technikos nuomos išlaidas. Šios jungtys leidžia sumontuoti dekoratyvines sijas ir gegnes. Jos yra testuotos, todėl galima parinkti tinkamą jungtį pagal reikalingą apkrovą. Papildomas šios jungties privalumas tas, kad ji atsiduria konstrukcijos viduje, todėl mazgas tarnauja patikimai ir atrodo estetiškai.
Stogo dangos pasirinkimo kriterijai
Apie 80 proc. gyvenimo žmonės praleidžia pastatuose. Namo stogas - viena iš pagrindinių pastato sudėtinių dalių. Stogas saugo nuo lietaus, sniego, vėjo, saulės ir kt. ne tik mus, bet ir gyvybiškai svarbias pastato dalis, konstrukcijas, gaminius. Stogas - viena iš brangiausių pastato dalių - tiek pati medžiaga, tiek darbo sąnaudos teisingam ir kvalifikuotam jos uždengimui. Todėl labai svarbu teisingai pasirinkti stogo dangą .Į ką reikėtų atsižvelgti ją renkantis?
1. Stogo ilgaamžiškumas. Stogas sudaro apie 20-25 proc. gyvenamojo namo kainos, todėl investicijos į jį turi būti labai kruopščiai apgalvotos. Parenkama tokia stogo konstrukcija ir stogo danga, kuri tarnautų kiek įmanoma ilgiau. Tik tada įdėtos į stogą lėšos, tenkančios vieniems jo tarnavimo metams, bus minimalios.
2. Stogo kaina. Stogo kaina yra vienas iš svarbesnių faktorių būsimo namo savininkui pasirenkant stogo dangą. Ji susideda iš kelių sudedamųjų dalių: 1. Pačios stogo dangos (sukomplektuotos) kaina. 2. Stogo paviršiaus paruošimo dangos dengimui kaina. 3. Įvairios paskirties plėvelės sėkmingam stogo funkcionavimui užtikrinti kaina. 4. Darbo jėgos sąnaudos ir mechanizacijos lygis stogo dangai įrengti. 5. Stogo dangos atliekų kiekis. Skaičiuodami stogo kainą, statytojai dažnai daro didelę klaidą neįvertindami visų sudedamųjų kainos dalių.
3. Stogo dangos atsparumas ugniai. Kalbant apie atsparumą ugniai, būtina atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar stogo danga tenkina priešgaisrines normas ir taisykles bet ir į tai, su kokiomis problemomis gaisrininkai susiduria gesindami degančius stogus, kai stogo dangą sunku nuardyti. Stogą ardyti tuo sunkiau, kuo didesniais lakštais jis uždengtas.
4. Stogo dangos poveikis stogo konstrukcijai. Didelis rūpestis dengiant stogus - dangą laikančių konstrukcijų vėdinimas, be kurio dėl kondensato atsiradimo (o tai neišvengiama) rizikuojame supūdyti grebėstus ar ištisinį paklotą po stogo danga. O tada stogas "pasmerktas" trumpalaikiam tarnavimui
5. Stogo estetika (komplektacijos pilnumas, nuolydžio galimybės ir kt.) Stogas lemia apie pusę namo vaizdo, todėl jo išvaizda labai svarbi. Taip pat svarbi stogo spalva bei jos derėjimas prie sienų ir aplinkos.
6. Ekologiškumas. Stogo plotas dažniausiai atitinka naudingą namo plotą, todėl svarbu, kad jo danga būtų ekologiška ir nekenktų nei žmogui, nei aplinkai.
Patogus būdas greitai įsirengti stogą - pasirinkti santvarinę stogo konstrukciją. Tai greita ir ekonomiška, tačiau gyvenamąją palėpę įsirengti bus problemiška. Todėl santvarinės stogo konstrukcijos tinka aukštiems stogams arba gamybiniams pastatams. Dažniausiai individualiems namams medinį stogo konstrukcijos raizginį tenka statyti objekte, o tai reiškia jungimo vietas neišvengiamai teks aptarti ir teisingai sumontuoti vietoje.
Galimos problemos
Pačios problemiškiausios stogų statyboje yra konstrukcinių elementų ir plėvelės jungimo vietos - tai yra stoginės prieglaudos įrengimas, vietos ties kaminais sandarinimas, stogo užbaigimo mazgai ties kraigu ir pakalimu. Visais atvejais iškilus klausimams problemines vietas reikėtų fotografuoti ir teirautis bent dviejų skirtingų profilių specialistų - stogdengių ir stogo dangos gamintojų - išaiškinimo.
Vienas iš aktualiausių momentų įrengiant stogą yra numatyti laikančiųjų konstrukcijų vėdinimą, padedantį išvengti kondensato susidarymo (tai lemia gegnių ir kitų medinių detalių drėkimą ir puvimą).
Mūrtašiai
Mūrtašių paskirtis - suvienodinti stogo konstrukcijos perduodamas apkrovas sienoms. Mūrtašių matmenis, kaip ir kitas stogo detales, skaičiuoja ir nurodo konstruktoriai. Šlaitinio stogo konstruktyve ši detalė galėtų būti ne mažesnė kaip 100x100 cm. Vidutinio dydžio stogui (apie 100 kv. m) optimalus pasirinkimas - 120x120 cm mūrtašiai. Mūriniame name, naudojant blokelius iš keramzitbetonio ar silikatinių blokelių, pirmiausia reikia išlieti gelžbetoninį žiedą (aukštis ne mažiau 150 cm). Šiame žiede įbetonuojami 12 mm skersmens metaliniai varžtai ne mažiau kaip 150 cm atstumu vienas nuo kito. Mūrtašiai pritvirtinami veržlėmis, tačiau svarbu žinoti, kad geriausiai panaudoti gerokai platesnes poveržles. Jeigu varžto galvutė yra 12 mm, tuomet poveržlės skersmuo turėtų būti apie 16 mm. Geras sprendimas naudoti kvadratines poveržles, nes jos patikimai įsiveržia į medieną ir papildomai sutvirtina konstrukciją. Svarbu nepamiršti po mūrtašiu padėti du sluoksnius hidroizoliacijos - tai gali būti kieto polietileno juosta ar paprastas ruberoidas.
Svarbus momentas - gegnių tvirtinimas prie mūrtašio. Šiuo metu gegnės tvirtinamos įvairiomis plokštelėmis, tačiau patikimiausiai jas suriša specialios stoginės kabės: viena iš jų priešinasi tempimui - neleidžia jai nuslysti, o kita įtvirtina gegnę ir apsaugo ją nuo vėjo pakėlimo. Reikėtų rinktis 50x190-250 matmenų kabes. Ant mūrtašio gegnė paguldoma iki 1/3 jos pločio įpjovus kampą.
Jeigu stogo konstrukcija išsikiša iš konstruktyvo daugiau nei 80 cm, reikėtų pratęsti mūrtašį už frontono ir ant jo sumontuoti bent dvi sijas.
Stoglangių įrengimas
Sumontuoti stoglangius naujos statybos objekte nėra sudėtinga, tačiau remontuojant palėpę montavimas yra ypač komplikuotas. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į šlaitinio stogo kampą - stoglangiams jis turėtų būti nuo 20 iki 65 laipsnių. Priešingu atveju rekomenduojama montuoti švieslangius arba tiesiog paprastus langus. Labai svarbu naudoti tinkamus tvirtinimo elementus, lanksčias metalines plokšteles. Jokiu būdu tarpams tarp stoglangio ir angos izoliuoti negalima naudoti montažinių plečiamųjų putų. Čia naudojama tik mineralinė vata arba elastingas polipropilenas. Labai svarbu suformuoti tinkamą angokraštį - tarpelis turi būti 6,5-7 cm. Jei stoglangis 74x118 cm, anga turi būti 80,1-81x124,5x125 cm. Kaip pakomentavo UAB „Morita" produkto vadybininkas Darius Saja, kita dažnai daroma klaida - neteisingai įrengiami angokraščių kampai: jie turi būti ne 90 laipsnių, o 45 laipsnių kampu stoglangio atžvilgiu. Dėl šios klaidos langai ima rasoti.
Kaminai stogo konstrukcijoje
Projektuojant plytinius kaminus su metaliniu įdėklu, pagal reikalavimus tarp metalinio įdėklo ir degių konstrukcijų būtina išlaikyti ne mažesnį kaip 38 cm atstumą.
Daugiasluoksniai kaminai (su keraminiu indėklu) gali būti montuojami net 5 cm atstumu nuo degių elementų. Kamino stabilumui užtikrinti galima naudoti metalinius laikiklius. Dirbant palėpės zonoje kyla klausimas, kaip tinkamai įrengti mazgą, kad vanduo netekėtų per kaminą į konstrukciją ir patalpas. Daugeliu atveju patikrintas sprendimas yra elastingos pralaidos. Pralaidas nedideliems elementams - antenoms, ventiliaciniams kaminėliams - rekomenduotina įrengti kuo arčiau kraigo - tam, kad būtų mažesnė sniego apkrova.
Darbai kraigo zonoje
Montuojant stogo konstrukcijas reikėtų vengti medvaržčių. Nors jie gerai įtvirtina konstrukciją, tačiau medienai judant varžtai dažnai nulaužiami (paprastai šie elementai būna grūdinti). Konstrukcijos sutvirtinamos vinimis, ne trumpesnėmis kaip 120 mm. Gegnių ir stygų surišimo mazge kalamos mažiausiai dvi vinys, o jų galai užlenkiami.
Medinės stogo konstrukcijos tarpusavyje sudedamos dviem būdais - suneriant į spyną arba suremiant ir pritvirtinant plokštele. Siekiant paskirstyti apkrovas kraigo zonoje, gegnes galima įremti į kraigo siją arba paguldyti ant jos.
Stogo prieglaudų ir stoglatakių įrengimas
Kaip sakė E. Tilvikas, vieni iš sudėtingiausių mazgų yra tie, kur yra tikimybė, kad rinksis vanduo ar mazgas silpniau vėdinsis. Sudėtinga sumontuoti stogo sandūrą su vertikaliąja namo konstrukcija - siena, žemiau einančiu šlaitiniu stogu. Sudėtingiausias dalykas - teisingai įrengti plėvelę derinant su grebėstavimu konkrečiai stogo dangai. Esmė ta, kad kondensatas nuo plėvelės turi nutekėti į apačioje esantį lataką. Paprastai tai pasiekiama teisingai prikalus tašus po grebėstais ant gegnių ir paliekant nutekėjimo angas.
Dvitėjų sijų naudojimas
Pastaruoju metu sparčiai populiarėja dvitėjos sijos, tarp jų ir stogo konstrukcijai įrengti. Dvitėjos sijos naudojamos ten, kur veikia didelės lenkimo jėgos. Vidurinė, jungiamoji dalis, pagaminta iš 8 mm storio medienos plaušo plokštės, yra atspari kirpimo jėgos įtempimui.
Tradiciniai šiuo metu naudojami konstrukciniai elementai iš vientisos medienos išleidžia iš patalpos į lauką didelį kiekį šilumos, taigi jie sudaro klasikinį šiluminį tiltelį. Naudojant dvitėjes sijas, šį reiškinį galima sumažinti iki minimumo - sudaryti atsparias, sumažinto šiluminio laidumo stogų konstrukcijas. Kadangi sijos nesunkios, sumontuoti jas galima greitai ir ekonomiškai.
Įvairias stogų konstrukcijas veikia skirtingos nuolatinės apkrovos, todėl sijų konstrukcija lengviems stogams (pavyzdžiui, su skardos danga) ir sunkiems stogams (pavyzdžiui, čerpių) turi būti skaičiuojama atskirai. Naudojant dvitėjes sijas leistinas stogo pasvirimo kampas iki 50 laipsnių, o tarpas tarp sijų, priklausomai nuo jų pločio, - nuo 62,5 iki 100 cm.
Jungtys stogo konstrukcijoms
Įrengiant stogo konstrukcijas vienas iš būdų patikimai tvirtinti gegnes, sijas ir kitas detales - naudoti metalines jungtis. Jas patogu naudoti atliekant restauravimo darbus, keičiant arba perkeliant gegnes. Naujoje statyboje surenkant stogo konstrukciją galima daugelį paruošiamųjų darbų atlikti ceche, o tai paspartina surinkimo darbus statybos aikštelėje ir sumažina kėlimo technikos nuomos išlaidas. Šios jungtys leidžia sumontuoti dekoratyvines sijas ir gegnes. Jos yra testuotos, todėl galima parinkti tinkamą jungtį pagal reikalingą apkrovą. Papildomas šios jungties privalumas tas, kad ji atsiduria konstrukcijos viduje, todėl mazgas tarnauja patikimai ir atrodo estetiškai.
Stogo dangos pasirinkimo kriterijai
Apie 80 proc. gyvenimo žmonės praleidžia pastatuose. Namo stogas - viena iš pagrindinių pastato sudėtinių dalių. Stogas saugo nuo lietaus, sniego, vėjo, saulės ir kt. ne tik mus, bet ir gyvybiškai svarbias pastato dalis, konstrukcijas, gaminius. Stogas - viena iš brangiausių pastato dalių - tiek pati medžiaga, tiek darbo sąnaudos teisingam ir kvalifikuotam jos uždengimui. Todėl labai svarbu teisingai pasirinkti stogo dangą .Į ką reikėtų atsižvelgti ją renkantis?
1. Stogo ilgaamžiškumas. Stogas sudaro apie 20-25 proc. gyvenamojo namo kainos, todėl investicijos į jį turi būti labai kruopščiai apgalvotos. Parenkama tokia stogo konstrukcija ir stogo danga, kuri tarnautų kiek įmanoma ilgiau. Tik tada įdėtos į stogą lėšos, tenkančios vieniems jo tarnavimo metams, bus minimalios.
2. Stogo kaina. Stogo kaina yra vienas iš svarbesnių faktorių būsimo namo savininkui pasirenkant stogo dangą. Ji susideda iš kelių sudedamųjų dalių: 1. Pačios stogo dangos (sukomplektuotos) kaina. 2. Stogo paviršiaus paruošimo dangos dengimui kaina. 3. Įvairios paskirties plėvelės sėkmingam stogo funkcionavimui užtikrinti kaina. 4. Darbo jėgos sąnaudos ir mechanizacijos lygis stogo dangai įrengti. 5. Stogo dangos atliekų kiekis. Skaičiuodami stogo kainą, statytojai dažnai daro didelę klaidą neįvertindami visų sudedamųjų kainos dalių.
3. Stogo dangos atsparumas ugniai. Kalbant apie atsparumą ugniai, būtina atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar stogo danga tenkina priešgaisrines normas ir taisykles bet ir į tai, su kokiomis problemomis gaisrininkai susiduria gesindami degančius stogus, kai stogo dangą sunku nuardyti. Stogą ardyti tuo sunkiau, kuo didesniais lakštais jis uždengtas.
4. Stogo dangos poveikis stogo konstrukcijai. Didelis rūpestis dengiant stogus - dangą laikančių konstrukcijų vėdinimas, be kurio dėl kondensato atsiradimo (o tai neišvengiama) rizikuojame supūdyti grebėstus ar ištisinį paklotą po stogo danga. O tada stogas "pasmerktas" trumpalaikiam tarnavimui
5. Stogo estetika (komplektacijos pilnumas, nuolydžio galimybės ir kt.) Stogas lemia apie pusę namo vaizdo, todėl jo išvaizda labai svarbi. Taip pat svarbi stogo spalva bei jos derėjimas prie sienų ir aplinkos.
6. Ekologiškumas. Stogo plotas dažniausiai atitinka naudingą namo plotą, todėl svarbu, kad jo danga būtų ekologiška ir nekenktų nei žmogui, nei aplinkai.
Betoninės ir keraminės čerpės.
Betoninės ir keraminės čerpės. Privalumai ir trūkumai Galima drąsiai tvirtinti, kad rąstinis namas tarnaus šimtą metų, ypač jegu jūs rūpinsitės jo „sveikata“, kaip jis rūpinasi jūsų - vėdinsite, šiltinsite, laiku antiseptikuosite. Žinoma, tiek pat metų turi tarnauti ir stogas. Būtent dėl to specialistai pataria rąstiniams namams naudoti sunkius stogus. Kad tarnautų ilgai, atrodytų efektingai ir leistų namui greičiau susėsti. O kas geriau tam tinka jeigu ne čerpės?
Čerpės turi senas tradicijas Lietuvoje, iki šiol sutinkami daugiau kaip 100 metų senumo molio ir betono čerpių stogai. Kadangi medžiagos, iš kurių gaminamos čerpės, ir toliau išlieka beveik nepakitusios, nėra priežasčių baimintis., kad naujosios dangos galėtų tarnauti trumpiau. Žinoma, nendrinis stogas taip pat yra sunkus, tačiau toks stogas ne visur tinka, o kaina ne visiems įkandama. Visada atsiras tvirtinančių, kad sunkus stogas - tai didelė apkrova stogo konstrukcijai, kad dėl to naudojama daugiau medžiagų, brangsta pats stogas. Tačiau montuojant bet kurį stogą atsižvelgiama ne tik į pačios dangos svorį (čerpiniame stoge danga sudaro tik iki 13 % visos skaičiuotinos apkrovos), bet į kitas daug didesnes apkrovas: vėjus ( 17% ), sniego svorį ( 60% ). Taigi, dėl padidėjusios apkrovos pakanka sutankinti gegnes, ir stogo konstrukcijoje naudojamos medžiagos pabrangs tik keliais procentais, o kai kurios čerpės kainuoja netgi mažiau nei metalinė danga. Čerpinis kilimas padengia namą puošniu šarvu, sunkiu ir kartu elastingu, kurio nereikia dažyti ar remontuoti. Kokybiškos čerpės tarnauja iki 150 metų (gamintojai duoda garantiją 30 ir daugiau metų). Dėl to, kad čerpės dengia namą kaip žvynai, jos lengvai praleidžia orą. Dėl savo mažų matmenų jas lengva pritaikyti prie įvairiausių stogo formų. Jos nedegios, nekaupia statinės elektros, tvirtos ir ekologiškai švarios. Palyginus su kitomis stogų dangomis, čerpės karštu metų laiku neįkaista, vasarą būti po tokiu stogu yra vėsu, o žiemą šilta. Be to, čerpinis stogas gerai sugeria triukšmą lietaus ar net krušos metu. Kalbant apie estetinę pusę reikėtų pabrėžti, kad tokie stogai yra elegantiški, puikiai tinkantys prie gamtinio lanšafto, pagyvinantys namo išorę. Yra nustatyta, kad Europojenet 701 Na, po tokiu argumentų rodos aišku kodėl Europoje virš 70% naujų namų dengiami čerpiniais stogais. Čerpių stogas tinka visiems namams – mažiausias leistinas stogo nuolydis yra 11 laipsnių, o didžiausias – 90 laipsnių. Čerpių stogui dengti nereikia specialių instrumentų, be to, betoninės čerpės užmaskuoja apatinės stogo konstrukcijos trūkumus, atsiradusius statybos metu. Čerpes galima naudoti pakartotinai, nuimant jas nuo senojo stogo ir uždengiant naująjį. Dengiant stogą labai svarbu darbus atlikti kokybiškai ir panaudoti geras medžiagas. Dažniausiai pasitaikančios gyvenamųjų šlaitinių stogų konstrukcijos - medinės gegnės, medinės santvaros su metalinių plokštelių jungtimis. Teisingai įrengus stogo konstrukciją, telieka dengti stogą čerpėmis, tačiau ir šį darbą reikėtų patikėti atlikti patyrusiems specialistams. Nors pati dengimo technologija nėra sudėtinga, tačiau tam reikalingas patyrimas. Na, o kokias čerpes pasirinkti turi nuspręsti rąstinio namo pirkėjas, pasitaręs su gamintoju. Tiek molinės, tiek betoninės čerpės turi savus privalumus. Natūralios molinės čerpės sendamos gražėja, jos savaime keičia spalvą. Molinės čerpės priduoda statiniui solidumo. Betoninės čerpės tai tvirtesnė, didesnę spalvų gamą turinti, pigesnė nei molinė stogo danga, tačiau tarnaujanti tiek pat ilgai. Teisingai pasirinkus stogo dangą ne tik pagerės namo išorė, bet ir padidės jo vertė.
Žurnalas „Mediniai namai“
Čerpės turi senas tradicijas Lietuvoje, iki šiol sutinkami daugiau kaip 100 metų senumo molio ir betono čerpių stogai. Kadangi medžiagos, iš kurių gaminamos čerpės, ir toliau išlieka beveik nepakitusios, nėra priežasčių baimintis., kad naujosios dangos galėtų tarnauti trumpiau. Žinoma, nendrinis stogas taip pat yra sunkus, tačiau toks stogas ne visur tinka, o kaina ne visiems įkandama. Visada atsiras tvirtinančių, kad sunkus stogas - tai didelė apkrova stogo konstrukcijai, kad dėl to naudojama daugiau medžiagų, brangsta pats stogas. Tačiau montuojant bet kurį stogą atsižvelgiama ne tik į pačios dangos svorį (čerpiniame stoge danga sudaro tik iki 13 % visos skaičiuotinos apkrovos), bet į kitas daug didesnes apkrovas: vėjus ( 17% ), sniego svorį ( 60% ). Taigi, dėl padidėjusios apkrovos pakanka sutankinti gegnes, ir stogo konstrukcijoje naudojamos medžiagos pabrangs tik keliais procentais, o kai kurios čerpės kainuoja netgi mažiau nei metalinė danga. Čerpinis kilimas padengia namą puošniu šarvu, sunkiu ir kartu elastingu, kurio nereikia dažyti ar remontuoti. Kokybiškos čerpės tarnauja iki 150 metų (gamintojai duoda garantiją 30 ir daugiau metų). Dėl to, kad čerpės dengia namą kaip žvynai, jos lengvai praleidžia orą. Dėl savo mažų matmenų jas lengva pritaikyti prie įvairiausių stogo formų. Jos nedegios, nekaupia statinės elektros, tvirtos ir ekologiškai švarios. Palyginus su kitomis stogų dangomis, čerpės karštu metų laiku neįkaista, vasarą būti po tokiu stogu yra vėsu, o žiemą šilta. Be to, čerpinis stogas gerai sugeria triukšmą lietaus ar net krušos metu. Kalbant apie estetinę pusę reikėtų pabrėžti, kad tokie stogai yra elegantiški, puikiai tinkantys prie gamtinio lanšafto, pagyvinantys namo išorę. Yra nustatyta, kad Europojenet 701 Na, po tokiu argumentų rodos aišku kodėl Europoje virš 70% naujų namų dengiami čerpiniais stogais. Čerpių stogas tinka visiems namams – mažiausias leistinas stogo nuolydis yra 11 laipsnių, o didžiausias – 90 laipsnių. Čerpių stogui dengti nereikia specialių instrumentų, be to, betoninės čerpės užmaskuoja apatinės stogo konstrukcijos trūkumus, atsiradusius statybos metu. Čerpes galima naudoti pakartotinai, nuimant jas nuo senojo stogo ir uždengiant naująjį. Dengiant stogą labai svarbu darbus atlikti kokybiškai ir panaudoti geras medžiagas. Dažniausiai pasitaikančios gyvenamųjų šlaitinių stogų konstrukcijos - medinės gegnės, medinės santvaros su metalinių plokštelių jungtimis. Teisingai įrengus stogo konstrukciją, telieka dengti stogą čerpėmis, tačiau ir šį darbą reikėtų patikėti atlikti patyrusiems specialistams. Nors pati dengimo technologija nėra sudėtinga, tačiau tam reikalingas patyrimas. Na, o kokias čerpes pasirinkti turi nuspręsti rąstinio namo pirkėjas, pasitaręs su gamintoju. Tiek molinės, tiek betoninės čerpės turi savus privalumus. Natūralios molinės čerpės sendamos gražėja, jos savaime keičia spalvą. Molinės čerpės priduoda statiniui solidumo. Betoninės čerpės tai tvirtesnė, didesnę spalvų gamą turinti, pigesnė nei molinė stogo danga, tačiau tarnaujanti tiek pat ilgai. Teisingai pasirinkus stogo dangą ne tik pagerės namo išorė, bet ir padidės jo vertė.
Žurnalas „Mediniai namai“
Šlaitiniai stogai ir jų tipai
